Greitųjų kreditų tendencijos Lietuvoje

Praėjo nemažai laiko nuo to momento, kai Lietuvoje atsirado greitųjų kreditų paslauga. Visuomet lengva žiūrėti į visą šios paslaugos istoriją retrospektyviai. Kas yra gerokai sunkiau yra kritiškai pažvelgti į pastarojo laikotarpio istorija bei pabandyti iš viso to ekstrapoliuoti tam tikras tendencijas, kurių galėtume laukti ateityje. Būtent toks yra šio straipsnio tikslas.

Mes nenorime aprašyti jau daug kartų minėtų temų: nemokamų paskolų ar įvairiausių akcijų. Tai nėra jokia tendencija. Taip pat neturime jokios priežasties tikėtis, kad ši paslauga pasikeis radikaliai per ateinančius metus. Kitaip tariant, atrodo lyg rinka surado tam tikra ekvalibriumą, tam tikrą balansą, kuris leidžia rinkai tiesiog egzistuoti, per daug radikaliai nesikeičiant.

Tačiau viena iš naujausių tendencijų, kurias galėjome pamatyti per pastaruosius metus ir kuri tikėtina tęsis toliau, yra vidutinio suteikto kredito sumos augimas. Šis skaičius visada augo (kas yra pakankamai natūralu), tačiau pastaruoju metu mes galėjome matyti vis spartesnį augimą. Taip neabejotinai nutiko ne tik dėl pasikeitimų kreditų paklausoje, bet ir pačioje kreditų pasiūloje. Viena vertus didėjant šiam kapitalui Lietuvoje (intensyvia ir ekstensyvia prasmėmis), kreditoriams atsirado vis didesnis poreikis skolinti vis didesnėmis sumomis. Skolinant įprastinėmis sumomis įprastiems klientams ir tik taip pato paprasčiausiai nebepelninga, nes likdavo pakankamai dideli kiekiai nepaskolinti – nedarbingo – kapitalo.

Todėl buvo pradėti teikti ne tik stambesnes paskolas fiziniams asmenims – vien ko vertas tas faktas, kad dabar dažniausiai reklamuojama paslauga yra kreditas automobiliams, nors iki šiol tai dažniausiai būdavo kreditai smulkiems pirkiniams – bet atsirado greitųjų kreditų verslui paskola. Iki šiol tokia paslauga atrodė pakankamai absurdiška – palūkanos buvo paprasčiausiai per didelės, kad bet koks verslas skolintųsi tokio tipo kapitalą. Smulkiajam verslui tai būdavo per brangu, o stambusis ir taip galėdavo gauti finansavimą iš komercinių bankų pakankamai geromis sąlygomis.

Tačiau dėka tokių kreditorių atsiradimo kaip Finbee, viskas pasikeitė. Iš pradžių ir šis kreditorius greitųjų kreditų verslams nesuteikdavo, tačiau bėgant laikui ir atsirandant vis daugiau norinčių investuoti per Finbee tarpusavio skolinimosi platformą bei atsirandant vis didesniam kiekiui užsienio investuotojų, buvo pradėta tokias paskolas suteikti ir verslo klientams. Kadangi tarpusavio skolinimosi platformos pasižymi žemesnėmis palūkanomis dėl didelės kapitalo pasiūlos, greitieji kreditai tapo pakankamai populiarūs ir tarp verslo klientų. Turint omenyje ir tai, kad verslo klientai turi didesnį patikimumą skolintojų akyse bei tai, kad kai kurie verslai yra pasirengę nueiti papildomą žingsnį, kad garantuotų tokių paskolų grąžinimą (pavyzdžiui, verslo savininkas gali asmeniškai laiduoti už paskolą savo turtu), tokios paskolos tapo itin puikiu šaltiniu pasipelnyti.

Tikėtina, kad šios tendencijos nesikeis ir ateityje. Suteikiamų paskolų sumos nepaliaujamai augs, o dėl vis augančio kapitalo įplaukų Lietuvoje į šią rinką, neabejotinai, kad tuo pat metu mažės ir palūkanų kiekis. Tai bus ypatingai pastebima kalbant apie stambesnes paskolas – tiek fiziniams, tiek verslo klientams. Tuo tarpu mažai tikėtina, kad matysime kokių nors reikšmingų pokyčių smulkesnių paskolų segmente – daugiau ar mažiau čia palūkanų dugnas yra pasiektas, tad galime tikėtis tik nežymaus palūkanų mažėjimo.